Aprašymas

Mėlynė (Vaccinium myrtillus) – erikinių (Ericaceae) šeimos vasaržalis puskrūmis su šliaužiančiu požeminiu stiebu, labai išsišakojusiomis, kylančiomis žaliomis aštriai keturbriaunėmis šakomis. Mėlynės savaime paplitusios beveik visoje Europoje (išskyrus tolimus pietus, pietryčius ir tolimus šiaurės rytus) ir Vakarų Sibire. Europos pietinėse dalyse auga iki 2 km aukštyje. Mėlynės yra maistinis, vaistinis, medingas, dažinis, pašarinis, rauginis augalas. Vartojamos šviežios, virtos ir džiovintos maistui, vaistams ir kosmetikoje.

Mėlynės turi įtakos dirvodarai – gamina rūgštų humusą, skatina jaurėjimą. Mėlynių sąžalynuose slapstosi ir minta kai kurie miško paukščiai ir gyvūnai, juose rasta apie du šimtus rūšių įvairių vabzdžių, daugiausia naudingų. Uogų sultimis galima dažyti vyną. Žieduose yra nektaro. Visa žolė turi gydomųjų medžiagų, ypač vertingos uogos. Jose randama įvairių, žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Uogose yra angliavandenių, organinių rūgščių, vitaminų (ypač P), glikozidų, regėjimą sutemoje skatinančių medžiagų. Mėlynėse yra 3,5-7% cukraus, 1% laisvųjų organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, pieno, oksalo), pektinų, truputis baltymų ir mirtilino (mirtilinas panašiai veikia organizmą kaip insulinas), todėl mėlynės tinkamos vartoti sergantiems cukralige, o uogų kisielius – sergantiems skrandžio ligomis.

Energinė ir maistinė vertė 100g: 310 kcal/1300 kJ, riebalų 4 g, iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių 0 g, angliavandenių 42 g, iš kurių cukrų 42 g, skaidulinės medžiagos 34 g, baltymai 4 g, druska 0 g.